Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Trečias koraniškasis siužetas su Kristumi: jo dalyvavimas pranašų pokalbyje su Dievu pasaulio pabaigoje


Trečiasis pasakojimas Korane apie Jėzų – tai pranašavimas apie jo būsimą dalyvavimą pokalbyje su Dievu kartu su kitais pranašais pasaulio pabaigoje, įterptas į Medinoje apreikštos suros Vaišių stalas pabaigą (5:109-115). Čia Dievas primena Jėzui, kad Marijai apsireiškė Šventoji dvasia (rūḥ al-qudus – روح القدس), kad Dievas padėjo jam kalbėti ir pranašauti lopšyje ir suaugusiame amžiuje, kad išmokė jį rašto ir išminties, Toros ir Evangelijos, kad jo lipdytiems molio paukšteliams įkvėpė dvasią, kad Jėzus Dievui leidus gydė akluosius ir raupsuotuosius bei prikėlė mirusius, kad Dievas davė Jėzui į pagalbą mokinius (apaštalus –  ḥawārījūn حواريون) ir kad, šiems pareikalavus iš Jėzaus stebuklo, nuleido iš dangaus vaišių stalą (5:112) - iš to ir suros pavadinimas.


Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Salam aleikum – sveiki, labas

Nuolat pasikartojančios žmonių bendravimo situacijos, pasak Nataljos Dmitrijevnos Finkelberg, įgyja standartinę pasakymo formą, tampančią temos identifikatoriumi, todėl pačių pasakymų informacinė vertė artėja prie nulio (Finkelberg N. D. Arabskij jazyk. Kurs teoriji perevoda. Moskva: Vostok – Zapad, 2004, p. 104-105 ). Tokius pasakymus verčiant pakeičiamos standartinės formos, t.y. perteikiama ne semantinė, o situacinė, fono informacija, tad arabiška frazė Al-salām aleikum !   atitinka rusišką Zdravstvuite ! , o ne Ramybė tau ! , Al-baqija bāqija ! – rusišką Priimkite mano užuojautą ! , o ne Likutis liekantis ! , ir panašiai (ten pat, p. 105 ).
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau

Erazmas Roterdamietis - literatas, vertėjas, teologas

Ėmęs studijuoti Paryžiaus universitete, Erazmas Roterdamietis (1469-1536) atsisakė sumanymo tapti teologijos daktaru - scholastiniai ginčai jam pasirodė nuobodūs. Jis pasirinko poeto, literato kelią.  Erasmus. buzzle.com  Tik vėliau lankantis Anglijoje Džonas Koletas (John Colet) jį, galima sakyti, sugrąžino prie teologijos. Po kartais tiesiog šmaikščių ginčų teologijos klausimais Erazmas pajuto jos trauką. Gal net ne tiek jį traukė pati teologija, kiek troškimas kompetentingai, su tikru išmanymu svarstyti ir komentuoti  Bibliją, tiksliau, jos mažesniąją dalį - Naująjį Testamentą - originalo kalba. Tad jis nutarė išmokti graikų kalbą, kad galėtų gilintis į šventraščio originalą, o ne vien į lotyniškąjį vertimą - vadinamąją Vulgatą. Blaiviai pasvėręs realias galimybes, hebrajų kalbos ir Senojo Testamento jis nutarė nesiimti.    Ėmęsis komentuoti Naująjį Testamentą, vėliau Erazmas panoro pataisyti seną lotynišką verti...
Rašyti komentarą
Skaityti daugiau