Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Klaidingas šariato, ramadano, hidžros (migracijos iš Mekos į Mediną) aiškinimas



Šimto religijos mįslių antrajame, pataisytame leidime (1985) esama trijų netikslumų keliuose islamui skirtuose puslapiuose (p. 189-93).

1) Esą persekiojamas Mahometas 622 m. persikėlęs į Jasribą su kitais pranašais (p. 189) – iš tikrųjų su bendražygiais migrantais (muhadžirais).

2) Esą islamiškuose kraštuose kiekvieną vasarą 30 dienų skiriama religinei ramadano šventei (p. 192) – iš tikrųjų kasmet 11 (kartais 10) dienų anksčiau ir gal ne tiek šventei, kiek ramadano (pers., turk. ramazano) mėnesiui, kurį dienos metu pasninkaujama. Beje, ramadano pasninko taisyklės išdėstytos dviejose gana ilgose Korano eilutėse, arba posmuose (2:185, 2:187).

3) Esą yra tokia knyga Šariatas, kurią pavarčius galima rasti bausmių dydžius – iš tikrųjų šariatas tai tik apskritai religinis įstatymas.

Įdėtas toks klaidingai šariatą iliustruojantis anekdotas (p. 190-91):

“Pasakojama, esą kartą atėjęs amatininkas pas Šariato aiškintoją ir prašąs pasakyti, kas būsią, jeigu jo karvė subadysianti teisėjo karvę. Dvasininkas pavartęs Šariatą ir sakąs:

- Amatininkas turės užmokėti karvės vertę.

- O ką sako Šariatas, - paklausęs žmogelis, - tuo atveju, jeigu atsitiktų priešingai?


Ilgai vartęs knygas išminčius, bet atsakymo neradęs” (Feliksas Mačianskas, Šimtas religijos mįslių, Vilnius: Vyturys, 1985).


 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Erazmas Roterdamietis - literatas, vertėjas, teologas

Ėmęs studijuoti Paryžiaus universitete, Erazmas Roterdamietis (1469-1536) atsisakė sumanymo tapti teologijos daktaru - scholastiniai ginčai jam pasirodė nuobodūs. Jis pasirinko poeto, literato kelią.  Erasmus. buzzle.com  Tik vėliau lankantis Anglijoje Džonas Koletas (John Colet) jį, galima sakyti, sugrąžino prie teologijos. Po kartais tiesiog šmaikščių ginčų teologijos klausimais Erazmas pajuto jos trauką. Gal net ne tiek jį traukė pati teologija, kiek troškimas kompetentingai, su tikru išmanymu svarstyti ir komentuoti  Bibliją, tiksliau, jos mažesniąją dalį - Naująjį Testamentą - originalo kalba. Tad jis nutarė išmokti graikų kalbą, kad galėtų gilintis į šventraščio originalą, o ne vien į lotyniškąjį vertimą - vadinamąją Vulgatą. Blaiviai pasvėręs realias galimybes, hebrajų kalbos ir Senojo Testamento jis nutarė nesiimti.    Ėmęsis komentuoti Naująjį Testamentą, vėliau Erazmas panoro pataisyti seną lotynišką vertimą ir tada iš naujo išvertė NT iš