Antras koraniškasis pasakojimas apie Kristų – pranašą, sukurtą kaip ir Adomas

Antras siužetas apie Jėzų įterptas jau Medinos laikotarpio suroje Imrano šeima (3:42-59). Dievas liepia Pranašui Muhamadui paminėti Knygoje (Korane), jog angelai apreiškę Marijai, kad Dievas suteikęs jai pirmenybę prieš visas pasaulio moteris, liepę pulti ant žemės kartu su kitais tikinčiaisiais, pranešę apie būsimą „Dievo žodį, vardu Mesijas Jėzus, Marijos sūnus“ (3:45; kalima minhu ismuhu al-Masīḥ ‘Īsā ibn Marjam – كلمة منه اسمه المسيح عيسى ابن مريم ), kuris kalbėsiąs jau lopšyje, kad Dievas jį išmokys rašto, išminties, Toros ir Evangelijos ir padarys jį pasiuntiniu žydų tautai, ir jis pats (Jėzus) pranašaus apie savo būsimą misiją, apie paukščiukų lipdymą iš molio ir dvasios įkvėpimą jiems, apie jo atliksimą aklųjų ir rausuotųjų gydymą bei mirusiųjų prikėlimą. Paskui Jėzaus mokiniai jam sako tikintys Dievą ir esą Jam atsidavę (muslimūn, arba musulmonai) (3:52). Pažymima, kad Jėzus sukurtas iš žemės (dulkės), kaip ir Adomas (3:59).