Ėmęs studijuoti Paryžiaus universitete, Erazmas Roterdamietis (1469-1536) atsisakė sumanymo tapti teologijos daktaru - scholastiniai ginčai jam pasirodė nuobodūs. Jis pasirinko poeto, literato kelią.
 |
| Erasmus. buzzle.com |
Tik vėliau lankantis Anglijoje Džonas Koletas (John Colet) jį, galima sakyti, sugrąžino prie teologijos. Po kartais tiesiog šmaikščių ginčų teologijos klausimais Erazmas pajuto jos trauką. Gal net ne tiek jį traukė pati teologija, kiek troškimas kompetentingai, su tikru išmanymu svarstyti ir komentuoti Bibliją, tiksliau, jos mažesniąją dalį - Naująjį Testamentą - originalo kalba.
Tad jis nutarė išmokti graikų kalbą, kad galėtų gilintis į šventraščio originalą, o ne vien į lotyniškąjį vertimą - vadinamąją Vulgatą. Blaiviai pasvėręs realias galimybes, hebrajų kalbos ir Senojo Testamento jis nutarė nesiimti.
Ėmęsis komentuoti Naująjį Testamentą, vėliau Erazmas panoro pataisyti seną lotynišką vertimą ir tada iš naujo išvertė NT iš graikų kalbos.
 |
| Levas Tolstojus šėtono glėbyje pragare. 1883 m. freskos fragmentas Kursko gubernijos Tazovo kaimo cerkvėje. Pav. iš wikipedia.org |
Panašiai po ketverto šimtmečių darė ir Levas Tolstojus (1828-1910) - gilinosi į NT tekstą ir tam reikalui irgi išmoko graikų kalbą. Tik jam šventraščio kritika blogai baigėsi - atskyrimu nuo stačiatikių (pravoslavų) bažnyčios.
Perskaitęs puikiai poeto Antano Gailiaus išverstą Johano Huizingos Erazmą, negalėjau susilaikyti neparašęs trumpos Roterdamiečio gyvenimo ir darbų apžvalgos. Žr. www.rasyk.lt/rasytojai/erazmas-roterdamietis.html.
Jo žymiausias veikalas, Pagiriamasis žodis Kvailybei, lietuviškai išleistas jau keturis kartus. Iš lotynų k. vertė Merkelis Račkauskas.
Pagiriamasis žodis Kvailybei. 1-as leidimas. Kaunas: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1947;
2-as leid.: Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963;
3-as leid.: Vilnius, Alma littera, 2000;
4-as leid.: Vilnius: Vaga, 2011.
Komentarai
Rašyti komentarą