Sanguliavimą beveik neįmanoma įrodyti

Už nesantuokinius ryšius islame retai nubaudžiama, nes Korane nustatyti dideli reikalavimai liudijimui ir griežta bausmė meluojantiems liudytojams.

Kad būtų galima teisti už nesantuokinius ryšius (ar. zinā' زناء, angl. fornication), reikalingi keturi liudininkai, savo akimis matę ištvirkavimo aktą. 

Tai matyti iš 24-osios suros Šviesa eilutės 4: “O tie, kurie meta kaltinimus ištikimosioms, o po to neatveda keturių liudininkų, - bauskite aštuoniasdešimčia smūgių ir niekados nepriimkite jų liudijimų; tai - pasileidėliai” (Koranas, Vilnius: Kronta, 2010, p. 302).

Tiesa, toliau eilutėje 5 pasakyta: “išskyrus tuos, kurie po to atgailavo ir pasitaisė”.

Hanafitų eponimas Abū Hanifa dar reikalavęs, kad tie keturi liudininkai būtų matę sanguliavimo aktą iš skirtingų taškų, pavyzdžiui, iš keturių skirtingų kambario kampų. Tai mini Ispanijos 12 / 6 amžiaus fakihas (musulmonų teisininkas) iš Kordobos Ibn Rušdas (m. 1126 / AH 520) savo knygoje Gero teisininko vadovas (Distinguished Jurist’s Primer II, 529-530).