Tarp tų klasikinio islamo teisininkų, kurie draudė svaigalų vartojimą
net mažiausiais kiekiais, dauguma sutarė, kad bausmė turi būti aštuoniasdešimt
kirčių rimbu. Tuo tarpu al-Šafii, Abū Sauras ir Davūdas manę, kad už girtavimą baustina tik keturiasdešimčia
kirčių.
Taip savo knygos skyrelyje apie bausmes už chamr (خمر) - svaigalų vartojimą informuoja Ibn Rušdas - Averojus (The Distinguished Jurist’s Primer, Vol. 2 p. 535).
Kas dėl bausmės vergui, dauguma manė, kad jis plaktinas perpus mažiau už laisvą žmogų, t.y. dvidešimčia kirčių pagal Šafii arba keturiasdešimčia pagal griežtesnės bausmės šalininkų supratimą.
Zahiritai, nematantys skirtumo tarp bausmės vergui ir laisvam žmogui, abiejų kategorijų apgirtusius asmenis baudžia keturiasdešimčia kirčių.
Taip savo knygos skyrelyje apie bausmes už chamr (خمر) - svaigalų vartojimą informuoja Ibn Rušdas - Averojus (The Distinguished Jurist’s Primer, Vol. 2 p. 535).
Kas dėl bausmės vergui, dauguma manė, kad jis plaktinas perpus mažiau už laisvą žmogų, t.y. dvidešimčia kirčių pagal Šafii arba keturiasdešimčia pagal griežtesnės bausmės šalininkų supratimą.
Zahiritai, nematantys skirtumo tarp bausmės vergui ir laisvam žmogui, abiejų kategorijų apgirtusius asmenis baudžia keturiasdešimčia kirčių.
Komentarai
Rašyti komentarą