Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Iranistinis blogas. Egipto musulmonai ir krikščionys, arba Jėzus persų sufijų pranašas

Nors žiniose iš Egipto gausu pranešimų apie krikščionių koptų bažnyčių sprogdinimus, esama ir musulmonų bei krikščionių solidarumo pavyzdžių. Juk Jėzus Kristus yra ir krikščionių, ir musulmonų – tiek arabų, tiek persų, turkų ir kitų – pranašas. Antai po Naujųjų metų dieną įvykdyto sprogdinimo Aleksandrijos miesto Dviejų Šventųjų bažnyčioje, per kurį žuvo 21 žmogus, kai kurie musulmonų intelektualai ir aktyvistai pasiūlė pademonstruoti solidarumą su koptų mažuma (sudarančia apie dešimt procentų Egipto gyventojų) ir visoje šalyje dalyvauti koptų Kūčių mišiose, sykiu tampant tarsi gyvu skydu, ginančiu koptus nuo sprogdintojų islamistų. Apie tai rašė Kairo laikraštis Ahram Online sausio 6 d. (žr. El-Abasi 2011).
 

Žurnalistė Ekrama Jūsef, viena iš šios musulmonų ir krikščionių solidarumo akcijos iniciatorių, netgi sukūrė emblemą su pusmėnuliu ir kryžiumi bei šūkiu „Nacija visiems!“, kurį daugelis iš keturių milijonų Egipto Facebooko vartotojų įsidėję kaip savo profilio paveiksliuką (žr. ten pat).

Vienas akcijos dalyvis musulmonas inžinierius, anksčiau buvęs krikščionis, sakė norintis, kad jo vaikai nueitų į bažnyčią ir pamatytų, jog „abi religijos yra panašios; mūsų Dievas vienas, ir abi šventosios knygos kalba apie visuomenės gerovę ir taiką“.

Krikščionių pastorė iš Čikagos Šona Ateberi, teologijos studijų magistrė, žavėjosi, kaip Egipto revoliucijos dienomis krikščionys koptai ir musulmonai rūpinosi ir slaugė vieni kitus, tuo parodydami visam pasauliui, ką reiškia „mylėti savo artimą kaip save patį“ arba vykdyti Korano priesaką: „Darykite gera gimdytojams ir artimiesiems, ir našlaičiams, ir neturtėliams, ir kaimynui iš artimųjų, ir kaimynui, kuris nėra iš artimųjų, ir keliauninkui…“ (sk. 4 eil. 36; žr. Koranas 2010, p. 74).
 

Kaip žinoma, Alachas yra Dievas (tokia šio arabiško žodžio reikšmė), tik dėl Jėzaus Kristaus musulmonų ir krikščionių požiūris skiriasi. Musulmonams jis yra vienas iš pranašų, bet ne Dievo sūnus. Pranašų iš viso buvę 124 ar net 224 tūkstančiai, o Jėzus yra vienas iš kelių svarbiausiųjų. Pasak musulmonų dogmos, Jėzus nemiręs ant kryžiaus, nes Dievas jį pasiėmęs pas save (sk. 4 eil. 157-8; žr. Koranas 2010, p. 88).

Musulmonams sufijams Jėzus irgi buvo vienas iš svarbesniųjų pranašų.

Antai pasak Ali Hudžviri (mirė apie 1071), pirmojo persiško sufijų traktato Slėpinių atsklaida autoriaus, sufijus Džunaidas (miręs Bagdade 910 m.) manė sufizmą remiantis aštuoniomis dorybėmis, kaip antai dosnumas, kantrybė, neturtas, keliavimas ir kt. Kiekvieną šių dorybių įkūnijęs koks nors pranašas, o keliavimo simbolis Džunaidui buvęs Jėzus (Isa). Jėzus buvęs toks pasišventęs keliauninkas, kad su savim imdavęs tik puodelį vandeniui gerti ir šukas.

Bet sykį Jėzus išvydęs žmogelį geriant iš rieškučių ir šveitęs puodelį į šalį. Vėliau pamatęs vieną besišukuojant pirštais, tada išmetęs ir šukas (Hudžviri 2008, p. 55).

CITUOTA LITERATŪRA:
Ateberi 2011 – Shawna R. B. Atteberry, „Egypt: What the love Jesus talked about looks like on the ground“, intenete www.shawnaatteberry.com
 El-Abasi 2011 – Nourhan El-Abbassy, „Egypt Muslims to act as „human shields“ at Coptic Christmas Eve mass“, Ahram Online, 2011.01.19, internete http://english.ahram.org.eg
Hudžviri 2008 – Abūlhasan Ali ibn Usman Hudžviri, Kašf al-mahdžūb, Tehran: Sorūš, 1387 (2008).
Koranas 2010 – Koranas, Vilnius: Kronta, 2010, iš arabų kalbos vertė Romas Jakubauskas.
 

ESMINIŲ ŽODŽIŲ ATITIKMENYS: 
Allah الله , Hujwiri Hojviri Hujviri هجویری , Jesus Isa عیسی , Koran Qur’an القرآن , Tehran تهران طهران , Egypt مصر , Kashf al-Mahjoub کشف المحجوب , Junayd  الجنید , Ekram Youssef اکرم یوسف

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Erazmas Roterdamietis - literatas, vertėjas, teologas

Ėmęs studijuoti Paryžiaus universitete, Erazmas Roterdamietis (1469-1536) atsisakė sumanymo tapti teologijos daktaru - scholastiniai ginčai jam pasirodė nuobodūs. Jis pasirinko poeto, literato kelią.  Erasmus. buzzle.com  Tik vėliau lankantis Anglijoje Džonas Koletas (John Colet) jį, galima sakyti, sugrąžino prie teologijos. Po kartais tiesiog šmaikščių ginčų teologijos klausimais Erazmas pajuto jos trauką. Gal net ne tiek jį traukė pati teologija, kiek troškimas kompetentingai, su tikru išmanymu svarstyti ir komentuoti  Bibliją, tiksliau, jos mažesniąją dalį - Naująjį Testamentą - originalo kalba. Tad jis nutarė išmokti graikų kalbą, kad galėtų gilintis į šventraščio originalą, o ne vien į lotyniškąjį vertimą - vadinamąją Vulgatą. Blaiviai pasvėręs realias galimybes, hebrajų kalbos ir Senojo Testamento jis nutarė nesiimti.    Ėmęsis komentuoti Naująjį Testamentą, vėliau Erazmas panoro pataisyti seną lotynišką vertimą ir tada iš naujo išvertė NT iš