Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Musulmonų šalims reikia branduolinio ginklo, demokratijos ir žmogaus teisių

Taip mano Šahas Abdul Hananas (Shah Abdul Hannan), Bangladešo politikas ir islamo aktyvistas. Jis tai pareiškė vienoje kalboje prieš kelerius metus.

Jis teigė, kad branduolinis ginklas reikalingas Egiptui ir/ar Iranui, taip pat kai kurioms kitoms musulmonų šalims, kurių neįvardina (žr. nuorodą aukščiau).

Paties Irano vadovybė, kaip žinoma, daug kartų viešai paneigė siekianti branduolinio ginklo. Egiptas turbūt niekad ir nepagalvojo apie reikalą turėti branduolines technologijas.

Poetė ir kultūrologė Farida Madžid, sekuliariojo Bangladešo aktyvistė, laiko Hananą Džamaati Islami veikėju.

Šahas Hananas taip pat mano, kad norint išspręsti Izraelio ir Palestinos nesibaigiančią bylą “iš kitų šalių atvykusieji žydai turėtų sugrįžti į savo kraštus“, pasilikti turėtų „tik tie žydai, kurie yra arabai“, kurie gimė arabų žemėse.

Bangladešietis Šahas Abdul Hananas taip pat mano, jog dėl žydų ir JTO, JAV bei kitų Vakarų šalių kaltės „musulmonai ir visas pasaulis yra labai prisikentėję“, jog tai gali sukelti karą su Irako, Irano, Sirijos, Jordanijos ir Egipto dalyvavimu ir jog musulmonų pasaulis turi būti demokratiškas, „kad Vakarai negalėtų šnekėti apie korumpuotas ir neišrinktas valdžias“. Taip pat reikėtų „turėti tinkamas žmogaus teises“ (žr. nuorodą pradžioje).

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Erazmas Roterdamietis - literatas, vertėjas, teologas

Ėmęs studijuoti Paryžiaus universitete, Erazmas Roterdamietis (1469-1536) atsisakė sumanymo tapti teologijos daktaru - scholastiniai ginčai jam pasirodė nuobodūs. Jis pasirinko poeto, literato kelią.  Erasmus. buzzle.com  Tik vėliau lankantis Anglijoje Džonas Koletas (John Colet) jį, galima sakyti, sugrąžino prie teologijos. Po kartais tiesiog šmaikščių ginčų teologijos klausimais Erazmas pajuto jos trauką. Gal net ne tiek jį traukė pati teologija, kiek troškimas kompetentingai, su tikru išmanymu svarstyti ir komentuoti  Bibliją, tiksliau, jos mažesniąją dalį - Naująjį Testamentą - originalo kalba. Tad jis nutarė išmokti graikų kalbą, kad galėtų gilintis į šventraščio originalą, o ne vien į lotyniškąjį vertimą - vadinamąją Vulgatą. Blaiviai pasvėręs realias galimybes, hebrajų kalbos ir Senojo Testamento jis nutarė nesiimti.    Ėmęsis komentuoti Naująjį Testamentą, vėliau Erazmas panoro pataisyti seną lotynišką vertimą ir tada iš naujo išvertė NT iš