Sadoko, pirmojo vyriausiojo Jeruzalės šventyklos dvasininko tuo metu, kai Saliamonas ją statydino, įpėdiniai apie 2 a. prieš Kristų skilo į dvi partijas - sadukiejus, netikėjusius mirusiųjų prisikėlimu bei angelų buvimu, ir sadocitus, kurie laikė šiuos dvasininkus (sadukiejus) netikinčiais ir suteptaisiais. Sadocitai (graikų vadinti esenais) turėję Palestinoje ir už jos ribų kelias bendruomenes, iš kurių svarbiausia buvusi Kumrano bendruomenė prie Negyvosios jūros. Ji buvusi senosios dvasininkų ir pranašų dvasios paveldėtoja ir išsaugojusi mistinį Izraelio praeities palikimą. Sykiu pamaldumo įkarštis privertęs juos ieškoti ir pasisavinti iš mistinio pagonių pasaulio tai, kas kilniausia ir tauriausia, tame tarpe „Iranas atidavė jiems pačias stipriausias savo religines koncepcijas“, anot A. Dupont-Sommerio (žr. Szyszman 2000, Vilnius, p. 17-19).
Sadoko, pirmojo vyriausiojo Jeruzalės šventyklos dvasininko tuo metu, kai Saliamonas ją statydino, įpėdiniai apie 2 a. prieš Kristų skilo į dvi partijas - sadukiejus, netikėjusius mirusiųjų prisikėlimu bei angelų buvimu, ir sadocitus, kurie laikė šiuos dvasininkus (sadukiejus) netikinčiais ir suteptaisiais. Sadocitai (graikų vadinti esenais) turėję Palestinoje ir už jos ribų kelias bendruomenes, iš kurių svarbiausia buvusi Kumrano bendruomenė prie Negyvosios jūros. Ji buvusi senosios dvasininkų ir pranašų dvasios paveldėtoja ir išsaugojusi mistinį Izraelio praeities palikimą. Sykiu pamaldumo įkarštis privertęs juos ieškoti ir pasisavinti iš mistinio pagonių pasaulio tai, kas kilniausia ir tauriausia, tame tarpe „Iranas atidavė jiems pačias stipriausias savo religines koncepcijas“, anot A. Dupont-Sommerio (žr. Szyszman 2000, Vilnius, p. 17-19).
Komentarai
Rašyti komentarą