Ibn Rušdas apie svaigiųjų gėrimų draudimą. Klasikinio islamo laikotarpis

Kas dėl klasikinio islamo teisininkų nuomonės apie svaigiuosius gėrimus (chamr خمر), tai, pasak Ibn Rušdo (The Distinguished Jurist’s Primer, vol. 1 p. 571), jie sutarė dėl jo draudimo mažais ir dideliais kiekiais, tai yra svaigalų iš vynuogių sulčių. 

Svarstydami apie kitus svaigalus, jie nesutarė dėl mažo kiekio, nuo kurio neapsvaigstama. Sutarė, kad yra draudžiamas toks kiekis, kuris svaigina.


Bet dauguma Hidžazo teisininkų, taip pat dauguma tradicionistų, laikė draudžiamu tiek mažą, tiek didelį svaigalų kiekį.

Rusų arabisto Michailo Rodionovo knygelėje apie Pranašo Muhamado žodžius ir žygius, jo tikėjimo mokymą, apeigas, teisę, Dievo ir žmogaus santykius Islam klassičeskij (Sankt-Peterburg 2003, p. 7) klasikiniu islamu laikomas laikotarpis nuo pirmojo apreiškimo Pranašui Muhamadui apie 610 metus iki Abasidų dinastijos pabaigos 1258.

Panašų, tik dešimčia metų anksčiau prasidedantį laikotarpį laikė klasikiniu islamu ir austrų istorikas bei kultūrologas Gustavas von Griunebaumas. Tai byloja pats jo veikalo pavadinimas: Classical Islam. A History 600-1258. London 1970.