Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Yra trys vegetarizmo lygiai. Gandis turbūt nevartojo pieno produktų

Mahatma Gandis, arba tiksliau Mohandasas Gandis (Mohandas Karamchand Gandhi) savo autobiografijoje (An Autobiography: The Story of My Experiments With Truth), skyrelyje Dietologijos eksperimentai, pateikė tris mėsos apibrėžimus, kurie, regis, žymi tris vegetarizmo lygius.


Prieš atvykdamas studijų į Londoną jis prisiekė savo motinai susilaikyti nuo trijų dalykų - mėsos, rūkalų ir moterų (buvo vedęs nuo trylikos metų). Iš pradžių vegetaras svečioje šalyje prisikentėjo, nes tekdavo arba neprivalgyti, arba valgiai būdavo beskoniai. Bet ilgainiui ir aptiko gerų vegetariškų restoranų, ir priprato valgyti anksčiau atrodžiusius prėskais valgius, ir rado geros literatūros apie vegetarizmą bei pats įkūrė apylinkės vegetarų klubą.


Minėtame skyrelyje Gandis sakosi Anglijoje susidūręs su trimis mėsos apibrėžimais. Pagal pirmąjį mėsa esanti tik paukščių ir gyvulių kūnas. Šio apibrėžimo besilaikantys vegetarai valgo žuvį ir kiaušinius.


Pagal antrąjį apibrėžimą mėsa yra visų gyvų būtybių kūnas. Šios rūšies vegetarizmas draudžia žuvį, bet leidžia vartoti kiaušinius.


Trečiajame mėsos apibrėžime ja laikomas visų gyvų būtybių kūnas ir jo produktai, tad nevartotini ir kiaušiniai bei pienas.


Gandis jautė, jog pagal motinai duotą priesaiką turi atsisakyti kiaušinių vartojimo, tad galiausiai liovėsi vartojęs kai kuriuos gardžius patiekalus, į kuriuos paprastai dedama liaušinių.


Tiesa, skyrelyje apie dietologijos eksperimentus jis nemini, ar atsisakė pieno ir jo produktų.


Ar Gandis vartojo pieną? Turbūt ne.  

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Erazmas Roterdamietis - literatas, vertėjas, teologas

Ėmęs studijuoti Paryžiaus universitete, Erazmas Roterdamietis (1469-1536) atsisakė sumanymo tapti teologijos daktaru - scholastiniai ginčai jam pasirodė nuobodūs. Jis pasirinko poeto, literato kelią.  Erasmus. buzzle.com  Tik vėliau lankantis Anglijoje Džonas Koletas (John Colet) jį, galima sakyti, sugrąžino prie teologijos. Po kartais tiesiog šmaikščių ginčų teologijos klausimais Erazmas pajuto jos trauką. Gal net ne tiek jį traukė pati teologija, kiek troškimas kompetentingai, su tikru išmanymu svarstyti ir komentuoti  Bibliją, tiksliau, jos mažesniąją dalį - Naująjį Testamentą - originalo kalba. Tad jis nutarė išmokti graikų kalbą, kad galėtų gilintis į šventraščio originalą, o ne vien į lotyniškąjį vertimą - vadinamąją Vulgatą. Blaiviai pasvėręs realias galimybes, hebrajų kalbos ir Senojo Testamento jis nutarė nesiimti.    Ėmęsis komentuoti Naująjį Testamentą, vėliau Erazmas panoro pataisyti seną lotynišką vertimą ir tada iš naujo išvertė NT iš