Susitikimas su persų režisieriumi

Jaunyvas „Sniego ant įkaitusio skardinio stogo“  (Barf ruye širvaniye dagh, برف روی شیروانی داغ) režisierius įdėmiai apžvelgė Belmonto stadioną, Vilnios vingį su stačiu krantu anapus ir tarė: „Išsaugosiu atmintyje šį gražų vaizdą ir išsivešiu su savim“. Kitądien jį pakerėjo apskrita Sudervės šv. Trejybės bažnyčia su didelėmis evangelistų skulptūromis kaip prie Vilniaus Katedros, šventoriuje antkapiai su daugybe žydinčių gėlių ir vaizdas į Vilnojos ežerą. Kernavėje Mozė su dešimties Dievo įsakymų plokštėmis, (ne)staugiantis geležinis vilkas, piliakalnių kūgiai ir už pievų tolumoje Neries vingiai. Nežinant Mohamadui Hadi Karimi atrodė, jog tai ežerų virtinė. Iš netoliese esančios sodybos atėjo profesorius archeologas su dviem kolegomis ir vokiečių avigane patyrinėti atkastą kultūrinį sluoksnį prie takelio šalia bažnyčios. Profesorius Luchtanas kasinėja Kernavėje seniai, nuo septyniasdešimt devintųjų. 

M.H. Karimi, A. Luchtanas Kernavėje. A. Litvino nuotr.

Gaila, nebuvo laiko muziejui, kuriame eksponuojami jau ketvirtą dešimtmetį trunkančių kasinėjimų radiniai. Skulptoriaus Henriko Orakausko sodybos kieme visada svetingai laukia meniški suoliukai, sparnuotas plūgas, karieta ir budistas vienuolis, pasisėmęs  vandenėlio į nesenkančias rieškutes ir pasirengęs pasidalinti su trokštančiu. Anot menininko ponios, rieškučiautojas buvęs sumanytas kaip keliauninkas, o išėjo vienuolis. Užsisakius iš anksto už 7iasdešimt litų gali įvykti paskaita / susitikimas su menininku. Lauktuvėms – miniatiūrinių angelėlių ant pagaliukų ir puošnių stiklinių rutulių popieriaus lapams prispausti. Akropolyje būtinai reikėjo geros firmos rankšluosčio, Adidas ar Puma, parvežti dovanų išrankiam draugui, pripažįstančiam tik firminius dalykus. Apie kūrybą nesigiria, tik paklaustas sako: trys filmai, dvidešimt scenarijų, trys tarptautinės premijos, Vilniuje demonstruojamame filme skamba jo paties eilėraščiai. Pagal išsilavinimą psichiatras, žino amerikiečių psichologų draugijos duomenis, jog vienuolika nuošimčių žmonių gimstą netradicinės orientacijos. Sakau, negali būti, girdėjau apie penkis procentus. Kiek iš tikrųjų? Vilniuje valgiai skanūs, nepasisaugojus podagros paūmėjimas nuo baltymingo maisto, skauda visą koją nuo šlaunies iki pėdos. Ne šeimos žmogus. Teherane prieš kelionę prasta savijauta, naktį daug pabudimų, o Vilniuje, sename viešbutyje pagrindinėje gatvėje, puikus miegas. Išvargino žurnalistės teiravimaisi apie cenzūrą, kiek gudraudamas sakau: žinoma, jūsų su cenzūra niekas nesieja. Pietūs pavakariais su Mahmūdu, anekdotas apie tai, kad vyrui gyvenime reikia vesti tris žmonas: prancūzę, žydę, galiausiai lietuvę. Kodėl galop lietuvę? Susiję su gėlėtomis kapinėmis...